Vilniaus kunigų seminarijoje kovo 20 d. paminėtas seminarijos vardadienis ir globėjo - šv. Juozapo - šventė. Tądien svečiai ir klierikų bendruomenė šventė Eucharistiją, kuriai vadovavo vysk. Juozapas Matulaitis. Drauge meldėsi vyskupai Juozas Tunaitis, Jonas Kauneckas, Seminarijos Rektorius kun. Robertas Šalaševičius, seminarijos vadovybė, dėstytojai, dvasios tėvų tarnystę atliekantys kunigai.

Vysk. J. Matulaitis homilijoje pasidžiaugė, kad seminarijos bendruomenę globoja šv. Juozapas, kuris išmeldžia auklėtiniams malonių ir padeda pasiruošti būti Evangelijos žibintais. Kaišiadorių vyskupijos ganytojas skatino būti uoliais savo pašaukime, nenutolti nuo pagrindinio idealo, nes kitaip kunigas lengvai įkliūna į piktojo pinkles: puikybę, godumą, egoizmą. Vilionių padeda išvengti geri pavyzdžiai, o taip pat ir asmeninis noras dalintis, kurio dėka auga pasiaukojanti tarnystės meilė. Ganytojas akcentavo maldos svarbą ir šv. Juozapo užtarimo reikalingumą, kurie padeda sumažinti, o ir išvengti viso to, kas skaudina Kristaus Bažnyčią. Kunigas yra pašauktas kviesti žmones į gyvenimą. Kartu jam tenka pereiti ir bedugnes, kurių tamsą nušviečia ir padeda kantrybę sutvirtinti mums šviečianti saulė – Kristus. Ganytojas visą bendruomenę kvietė vėl iš naujo atrasti ir pamilti Viešpatį, adoruoti Jį Švč. Sakramente. Šv. Juozapas įvedė Jėzų į žmogišką gyvenime, o mums padeda sutvirtinti žmogiškas tarnystės pastangas.

Pietų metu diak. Audrius Vogulis visos bendruomenės vardu pasveikino vardinių proga vyskupus J. Tunaitį, J. Matulaitį ir seminarijos studijų prefektą bei dėstytoją kun. Hans Friedrich Fischer.

Tądien kunigų seminarijoje buvo atidaryta vitražų paroda. Šiai parodai pirmą impulsą suteikė prof. Algirdas Dovydėnas, pasiūlęs bendradarbiauti su Dailės akademijos Vitražo katedra, nes būsimiesiems kunigams svarbu susipažinti su menu, išmintingai jį pritaikyti liturgijoje. Renginį vedusi seminarijos bibliotekininkė Irena Aleksandravičienė svarstė amžiną žmogaus troškimą ieškoti ir atsiliepti Dievui. Savo pastangas jis parodo statydamas šventoves, puošdamas jas įspūdingais meno šedevrais. Vienas iš jų – vitražas, išskirtinai vadinamas šviesos menu. Bibliotekininkė pasidžiaugė, kad būtent šv. Juozapo iškilmės metu seminarijos langus papuošė vitražų kūrėjų darbai. Taip auklėtiniai turės išskirtinę progą bent fragmentiškai prisiliesti prie šio įstabaus meno.

Dailininkus vitražistus sveikinęs seminarijos rektorius kun. R. Šalaševičius dėkojo visiems menininkams, savo kūrybinius sumanymus pristačiusiems parodoje. Trumpai apibūdindamas Katalikų Bažnyčios ir meno santykį, džiaugėsi, kad ikonoklasmas seniai likęs praeityje, ir Bažnyčia jau ilgus šimtmečius vaisingai bendradarbiauja su menininkais. Įsikūnijęs Dievas įgijo žmogiškąjį veidą, todėl menas dabar turi ne vien estetinę, bet ir katechetinę funkciją – padėti žmogui geriau suprasti tikėjimo tiesas, patį Kūrėją. Puikus to pavyzdys yra viduramžių monumentalusis menas. Didžiosios šventovės, išpuoštos vitražais ir mozaikomis, ir šiandien žavi, o kartu įkvepia ieškoti Dievo. Baigdamas rektorius atkreipė menininkų dėmesį į tai, kad jie turi iš Kūrėjo gautą ypatingą dovaną – pamatyti ir išreikšti Dievo grožį. Jis linkėjo, kad dieviško grožio pajautimas visada būtų įkvėpimo šaltiniu kūrybinėje veikloje.

Parodos atidaryme dalyvavo Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos Dailės akademijos profesorius A. Dovydėnas bei šios akademijos docentas Bronius Bružas, Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos amatų centro vitražo studijos vitražistai-restauratoriai Vaižgantas Černiauskas ir Daugis Bumbulis, padėję parengti parodą, kiti garbūs svečiai. Parodoje eksponuojami prof. Kazio Morkūno, Irenos Žukauskytės, Gintaro Kraujalio, Antano Garbausko, Roko Cvirkos vitražai, akademijos absolventų darbai, vitražų nuotraukos, projektai. Prof. A. Dovydėnas pristatė vitražų autorius, Dailės akademijos vitražo studijos veiklą, kalbėjo apie vitražo meno plėtrą Lietuvoje, kartu pabrėžė, kad menininkai ir dvasininkai gali bendradarbiauti, drauge vaisingai ieškoti Dievo pažinimo būdų.

Šventinę programą užbaigė penktojo kurso seminaristų pastatytas spektaklis, nuotaikingai pasakojantis apie tai, kodėl seminarijos globėju pasirinktas būtent šv. Juozapas.


Justas Jasėnas